Kaip žmogaus organizmą veikia chemoterapija ar spindulinis gydymas?

Neuron

Chemoterapija – gydymo būdas, kuris beveik visada rekomenduojamas sergant vėžiu. Jis gali būti skiriamas atskirai arba kartu su spinduliniu gydymu ar imunoterapija. Vėžio gydymo tikslas – sunaikinti piktybines ląsteles. Kaip tai atliekama chemoterapijos, spindulinės terapijos pagalba?

Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.

Kokiais atvejais vėžiu sergantiems  pacientams gali būti paskirta chemoterapija, spindulinis gydymas? Kaip šie gydymo būdai veikia vėžines ląsteles?

juodzbaliene.jpg

Vėžio gydymas kompleksinis. Sergančiajam gali būti atlikta operacija, paskirta radioterapija jonizuojamaisiais spinduliais, chemoterapija, hormonų terapija, imunoterapija ar šių metodų deriniai.

Vėžys – labai individuali liga, todėl skiriasi ir tyrimo bei gydymo metodai, ir rezultatai.Sergantieji vėžiu neturėtų pasikliauti patarimu „padėjo mano kaimynui, padės ir man“, net ir tais atvejais, kai sergama to paties organo vėžiu.

Gydant vėžį stengiamasi sunaikinti visas vėžines ląsteles. Chemoterapija – tai gydymas vaistais, kurie skiriami kursais (paprastai jų būna 6-10). Kokie bus parinkti vaistai, priklauso nuo ligos stadijos, išplitimo, naviko tipo, jo ląstelių diferenciacijos laipsnio (t.y. kiek jos pakitusios, palyginti su sveikomis), ligonio amžiaus, kitų ligų.

Kai sergama onkologine liga, sutrinka ląstelių augimas ir dalijimasis, jis tampa nekontroliuojamas, t.y. ligos metu gaminama daug nesveikų ląstelių kopijų. Chemoterapijos tikslas – sunaikinti šias ląsteles. Chemoterapija gali būti paskirta prieš arba po operacijos. Jeigu šis gydymas skiriamas prieš operaciją, jo tikslas kiek įmanoma sumažinti naviką, kad būtų galima jį pašalinti radikaliai. Po operacijos chemoterapijos tikslas sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką, todėl šis gydymas skiriamas, kai įtariama, kad galėjo likti nematomų vėžinių ląstelių. Taip pat chemoterapija skiriama jau išplitusios ligos atveju, kai vėžys pažeidęs kitus organus. Šio atveju gydymo tikslas pailginti gyvenimą.

Spindulinis gydymas (radioterapija) – gydymo būdas, kai vėžines ląstelės naikinamos spinduliais (rentgeno, gama spinduliais, fotonų, elektronų, neutronų srautais ir kt.). Jonizuojantys spinduliai sutrikdo naviko augimą, ir jis sunyksta. Švitinama gali būti iš išorės ar vidaus. Spindulinė terapija gali būti skiriama tikslu visiškai išgydyti pacientą arba, kai navikinis procesas išplitęs, siekiant sumažinti skausmą ar numalšinti kitus varginančius simptomus. Taip pat po operacijos, sugijus žaizdai,spindulinis gydymasirgi gali būti skiriamas. Šiuo atveju švitinant operacinio rando, artimųjų limfmazgių sritis, siekiama, kad būtų sunaikintos galimai likusios vėžio ląstelės, t.y. siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.

Kokius pašalinius poveikius gali sukelti chemoterapija, spindulinis gydymas?

Ir chemoterapija, ir spindulinis gydymas veikia visas greitai besidauginančias ląsteles. Tai gali būti ne tik piktybinės, bet ir sveikos plaukų folikulų, kraujo gamybos, gleivinių ląstelės ir pan., todėl galimi įvairūs šalutiniai poveikiai. Dažniausiai skiriant chemoterapiją pacientai skundžiasi pykinimu, vėmimu. Šie požymiai paprastai pasireiškia praėjus 2-3 dienoms po vaistų sulašinimo. Taip pat gali varginti viduriavimas ar vidurių užkietėjimą, sutrikti ligonių skonio pojūtis, apetitas, gali išsivystyti mažakraujystė, paūmėti lėtinės ligos, padidėti infekcijų pavojus, nes organizmas nusilpsta. Plačiausiai žinomas nepageidaujamas chemoterapijos poveikis – plaukų slinkimas.

Spindulinė terapija, jei nėra naudojamos didelės spindulių dozės,  sunkesnių negalavimų nesukelia. Kai švitinama ilgiau, didelėmis dozėmis, gali būti paveikiamas šalia sergančiojo esantis organas, oda ar pan.

Taigi žinoma, kad vėžio gydymas sukelia pašalinių poveikių. Kita vertus, reikia žinoti, kad visi jie yra gana gerai valdomi ir dažniausiai laikini, t.y. pasireiškia tik gydymo metu, o jam pasibaigus – išnyksta.

 

Enzimų terapija – nepakeičiama pagalba besigydantiems nuo vėžio?

Yra specialiai sukurtas enzimų preparatas (antinavikinis imunomoduliatorius), kuris patvirtintas mūsų šalies valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ir skirtas sergantiesiems onkologinėmis ligomis siekiant palengvinti nepageidaujamus poveikius, kurie gali būti sukelti spindulinio gydymo ir chemoterapijos. Šio vaisto rekomenduojama vartoti 2 dienas iki chemoterapijos pradžios, gydymo metu ir dar savaitę po gydymo.

Enzimų (fermentų) galima rasti viskame, kas gyva, – augaluose, gyvūnų ir žmonių organizmuose. Daugiausiai enzimų yra šviežiuose vaisiuose ir daržovėse (bananuose, mango vaisiuose, avokaduose, ananasuose). Tai sudėtinės organinės medžiagos, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 aminorūgščių, susidarančių gyvųjų ląstelių viduje. Jie yra svarbūs visų organizme vykstančių gyvybiškai reikšmingų procesų katalizatoriai, aktyvina organizmo gynybines reakcijas ir kt. Japonų medicinos mokslų daktaras H. Shinya pasauliniu bestselleriu vadinamoje knygoje „Fermentų faktorius“ fermentų terapiją skirdavo visiems savo onkologiniams ligoniams, kaip pagalbinę priemonę, kad liga neatsinaujintų. Pasak gydytojo, fermentai (enzimai) būtini ląstelėms atsikurti, imuninei sistemai palaikyti ir kitiems gyvybiniams procesams. Trūkstant fermentų gali išsivystyti sunkiausios ligos, tarp jų – ir onkologinės. Gydytojo teigimu, radikalus vėžio gydymas (chemoterapija, spindulinis gydymas) vienaip ar kitaip nuodija organizmą, atsiranda šalutiniai poveikiai (pykinimas, apetito nebuvimas, plaukų slinkimas) ir todėl organizmas išnaudoja fermentų atsargas dar sparčiau, o tai reiškia, kad mūsų organizmas ir imuninė sistema silpsta. Tik žmogus, kurio organizme pakanka fermentų, yra gyvybingas ir sveikas. Tad užsisuka uždaras ratas – gydant vėžį organizmas nusilpsta ir atsiranda didelė ligos atsinaujinimo  ar metastazių plitimo galimybė. Būtent dėl šios priežasties medicinos mokslų daktaras ir skirdavo fermentų savo pacientams, kad liga neatsinaujintų.

Kada enzimų terapija rekomenduotina sergant onkologinėmis ligomis?

  • Enzimų terapija – tai papildoma pagalba sergantiesiems vėžiu, enzimu vaistas registruotas Lietuvoje ( tai vaistas, ne maisto papildas!). Vaistas sumažina chemoterapijos ir spindulinio gydymo imunitetą slopinantį poveikį, tai yra antinavikinis imunomoduliatorius. Spindulinei ir chemoterapijai yra jautresnės greitai besidalijančios ląstelės, kurioms priklauso ne tik navikinės, bet ir imuninės ląstelės. Todėl siekiant suanikinti navikines ląsteles, žūsta ir imuninės ląstelės. Irstant ląstelėms, susidaro daug toksinių irimo produktų, kurie nuodija organizmą, slopina imuninę sistemą. Sisteminė enzimų terapija, skiriama spindulinio gydymo ir chemoterapijos metu ne tik sumažina priešnavikinio gydymo šalutinius reiškinius, pagreitina toksinių produktų pašalinimą, bet ir aktyvina imuninį reaktyvumą prieš likusias navikines ląsteles, infekciją. Enzimai, skiriami švitinimo periodu, gali pagerinti ligonių savijautą, sumažinti ūmias uždegimines reakcijas, kurios labai vargina ligonius (ypač tai aktualu švitinant galvos ir kaklo srities navikus, nes gali sutrikti kalba, rijimas, kvėpavimas, o švitinant pilvo srities navikus, gali prasidėti viduriavimas, atsirasti pilvo skausmai). Sisteminiai enzimai skiriami kaip pagalbinė priemonė piktybiniams augliams gydyti, spindulių bei radiacijos sukeltam šalutiniam poveikiui išvengti, visų pirma imunosupresijai po švitinimo, taip pat poradiacinio mukozito ir fibrozės profilaktikai;
  • Chemoterapijos metu kaip pagalbinė priemonė, siekiant išvengti šalutinio chemoterapinių vaistų poveikio ir pagerinti jų toleravimą;
  • Sumažina vėlesnių komplikacijų pavojų (audinių fibrozės, randų, opų) bei papildomų skausmą mažinančių, vėmimą slopinančių vaistų poreikį. Ligoniai greičiau atgauna jėgas, juos mažiau vargina anoreksija (apetito sutrikimas), kacheksija (išsekimas), greičiau atsistato kraujo rodikliai.

Enzimų terapija rekomenduojama ir sergant kitomis ligomis, pvz., gydant traumas, uždegimus. Sisteminiai enzimai pasižymi šiais poveikiais:

  • neutralizuoja uždegimines medžiagas;
  • stimuliuoja imuninę sistemą ir pagreitina natūralią uždegimo eigą;
  • padeda greičiau atsinaujinti pažeistoms ląstelėms;
  • gerina kraujotaką ir audinių aprūpinimą deguonimi;
  • mažina skausmą ir patinimą;
  • pagerina antibiotikų poveikį, todėl sparčiau sveikstama.

Ar kiekvienam sergančiajam onkologine liga tinka šis pagalbinis gydymas enzimais? Ar visų lokalizacijų vėžys galėtų būti gydomas?

Taip, sisteminė enzimų terapija, kaip papildoma priemonė,tinka gydant visų lokalizacijų onkologines ligas. Tačiau ji netinka žmonėms, sergantiems krešumo ligomis (pvz., hemofilija). Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Pasitarti dėl sisteminės enzimų terapijos galima su šeimos gydytoju.

Susiję temos: Enzimų terapija – pagalba sergantiems vėžiu.