Prof. Rimtautas Gudas: Vienintelis noras patyrus bet kokią traumą – kuo greičiau atsistoti ant kojų. Kaip tą padaryti?

 
Prof. Rimtautas Gudas: Vienintelis noras patyrus bet kokią traumą – kuo greičiau atsistoti ant kojų. Kaip tą padaryti?

Kaulų, sąnarių, raiščių ir sausgyslių pažeidimai, ypač dėl bukos traumos, yra dažniausia priežastis, sukelianti skausmą, ilgalaikį nedarbingumą, o neretai ir negalią. Patyrę traumą, iškrentame iš darbo, miego, poilsio režimų, ir belieka vienintelis noras – kuo greičiau atsistoti ant kojų.

Apie šiuolaikinį traumų gydymą, jų profilaktikos svarbą bei papildomas priemones, padedančias greičiau sveikti, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno Klinikų gydytoju ortopedu-traumatologu profesoriumi Rimtautu Gudu.

Dirbate tretinio lygio gydymo įstaigoje, atliekate daugybę sudėtingų operacijų, daugybė žmonių Jums dėkingi už sugrąžintą galimybę judėti. Ką sako Jūsų patirtis apie traumų pobūdį? Ar jis kinta? 

Dažniausiai traumuojami didieji sąnariai – kelio, peties. Tiesa, pastaruoju metu dėl to, kad žmonės įsitraukia į įvairias inovatyvias sportines veiklas, daugėja čiurnos, alkūnės, riešo ar netgi klubo sąnario traumų. Kita nauja pastarųjų metų tendencija – kad traumos tampa sudėtingesnės, kompleksiškesnės, apimančios ne vieną, o keletą - 2, 3 ar net 4 sąnarius. Jeigu anksčiau žmonės dažniau kreipėsi dėl tokių ūminių traumų, kaip  Achilo sausgyslės, menisko ar raiščio plyšimo ir pan., šiandien traumų pobūdis pasikeitė. Ūminės traumos atveju gydymas dažniausiai yra aiškus: pvz., plyšusios sausgyslės susiuvamos, pritvirtinamos ir žmogus sveiksta. O lėtinės traumos, kurią žmogus išprovokuoja ilgai sportuodamas, be tinkamo pasirengimo, apšilimo, neįvertindamas krūvio ir savo jėgų, nuovargio ir t.t., vystosi dėl įvairiausių sąnarių, raumenų, raiščių ir sausgyslių perkrovos mechanizmų. Taigi dabar vyrauja įvairūs netipiniai traumos mechanizmai: didesnės kinetinės energijos, nuovargio sukeltos traumos, kt., ir šių traumų gydymas yra visiškai kitoks negu minėtų ūminių.

Esate Lietuvos Nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės gydytojas ir sporto komandų konsultantas sporto medicinos ir traumatologijos klausimais, „Žalgirio“ štabo marys. Ar sportininkai – didžioji dalis Jūsų pacientų?

Iš tiesų, daug dirbu su sportininkais, ypač profesionalais. Kadangi pats buvau krepšininkas profesionalas (žaidęs „Žalgirio“ dublerių komandoje, Lietuvos krepšinio lygioje su Kauno „Atletu“ ir kitose rinktinėse, - aut. pastaba), gerai žinau sporto traumų specifiką ir problematiką. Profesionalų traumos skiriasi nuo sužalojimų, kuriuos patiria sporto mėgėjai ar nesportuojantieji. Neretai sportininkas profesionalas nejaučia jokių simptomų, nors įvairūs griaučių-raumenų sistemos pažeidimai jau vystosi. Skirtingas sportas pažeidžia skirtingas sąnarių, sausgyslių, raumenų ir raiščių grupes. Manau, kad atlikę peties sąnario magnetinio rezonanso tyrimą tinklinio komandai, aštuoniems iš dešimties sportininkų aptiktume sąnarių, raiščių, raumenų ar sausgyslių perkrovos požymių:, pvz., dalinį peties sausgyslės plyšimą, degeneracijos simptomus ir t.t. Jeigu profesionalai į tai nekreipia dėmesio, šie pažeidimai netgi gali lemti sportininko karjeros baigtį.

Nuolat pertvarkant sveikatos sistemą, naikinat, o ne tobulinant jau esamą sporto medicinos struktūrą, įvairios Sporto federacijos dažniausiai neturi galimybių turėti kvalifikuotų sporto medikų, ir profesionalių sportininkų, sveikatos priežiūra tampa komplikuota. Kur kreiptis sportininkui? Patekęs į didelę ligoninę jis ne visada gaus tinkamiausią gydymo būdą, nes sporto medicina yra labai specifinė. Esmė, kad sportininkams retai reikia invazinių procedūrų. Sporto medikai, gilindamiesi į sporto šakų specifiką, žino, kaip taikant kineziterapiją, kitas, dažnai netradicines gydymo ir korekcijos priemones, parenkant kompensacinius mechanizmus tam tikro sąnario perkrovai sumažinti, ją kompensuoti kitomis raumenų grupėmis, panaikinti skausmą, užbėgti tolimesniam sąnario susidėvėjimui, raumens, sausgyslės ar raiščių plyšimui. Todėl sportinė traumatologinė medicina yra labai svarbi,  ir sporto mediko indėlis yra labai didelis.

Traumos gali būti ūminės ir lėtinės. Pakalbėkite apie tai plačiau. Kokios traumos dažniausios? Ar jaučiate sezoniškumą?

Sezoniškumą jaučiame, pvz., gruodžio-balandžio ir net gegužės mėnesiai  – tai slidininkų laikas. Yra netgi specifinis pavadinimas – „slidininko kelias“, nes jis dažniausia ir yra žalojamas. Tai didelės energijos trauma, dažnai reikalaujanti greitų sprendimų, operacijos ar kitokios intervencijos. Kitos ūminės traumos – blauzdos, rankų, dilbio kaulų, žastikaulių lūžiai, išnirimai, raiščių plyšimai, kt., taip pat turi savo specifiką.

Lėtinės traumos, skirtingai nei ūminės, sezoniškumu nepasižymi. Šiuo atveju svarbiausia suprasti, kuris sąnarys ir kodėl gauna dideles apkrovas, kurios ir išprovokuoja lėtines traumas. Jau minėjau, kad šių dienų tendencija – keleto sąnarių pažeidimai. Pvz., žmogus į konsultaciją atvyksta dėl kelio sąnario skausmo, o jam nustatoma dar ir klubo bei čiurnos sąnarių pažeidimai. Ir gydyti reikia visus, nes kitaip efekto nebus.

Bet kokia trauma, lengva ar sunku, išmuša žmogų iš įprasto gyvenimo vėžių, sutrikdo kasdienybę, ir, be abejo, kiekvienas susižalojęs nori kuo greičiau pasveikti. Kokias dažniausias klaidas daro žmonės patyrę traumą? Kur jie turėtų kreiptis?

Jei trauma ūminė, sunki, dažniausiai pagalba būna savalaikė, nes žmogus iš karto kreipiasi į gydytojus, skubios pagalbos centrus. Problemos atsiranda dėl lėtinių traumų, kai žmogus galvoja, kad viskas praeis savaime. Deja, bet ligai užsitęsus, pažeidimai gali tapti negrįžtami, vystosi įvairūs degeneraciniai procesai. Negydant pažeisto kelio sąnario – plyšta meniskai, degeneruoja kremzlė; peties, riešo, alkūnės, čiurnos, klubo sąnarių perkrovų komplikacijos – degeneraciniai sausgyslių, raiščių, kremzlės ir po kremzlinio kaulo pažeidimai. Galiausiai norėdami atkurti pažeisto sąnario funkciją, turėsime atlikti operaciją ar kitą intervenciją. Todėl raginu nekentėti, o kreiptis į sporto medikus. Noriu pažymėti, kad patyrus traumą ar varginant sąnarių – kelio, peties, klubo, riešo, alkūnės, čiurnos ir kt.- skausmui, žmonės turėtų ieškoti sporto mediko pagalbos, kurių konsultacijos, kaip ir visų kitų gydytojų specialistų, jau yra apmokamos iš PSDF lėšų.

Sporto medikai – nėra tik sportininkų profesionalų gydytojai. Profesionalai sporto medicinoje sudaro tik apie 1 proc. populiacijos, o 99 proc. - mėgėjai, veteranai ir visi kiti nesportuojantys žmonės. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse sporto medicina yra labai aukšto lygio, ir į juos pirmiausia kreipiasi žmonės dėl traumų, perkrovų, nuovargio ar judamojo aparato pažeidimų. Dažniausiai sporto medikas viską ir sukoreguoja, tačiau esant sudėtingesnei ir kompleksiškesnei būklei, sporto medikas žinoma koordinuoja su specifinės srities medicinos specialistais. Tai būtų tiesiausias kelias laiku sužinoti diagnozę ir pradėti gydymą.

Ar žmonės klausia, ką papildomai galėtų vartoti, kad sveiktų greičiau?

Tikrai klausia visi. Mes, sporto medikai, dažnai skiriame sisteminę fermentų terapiją. Ypač, jei į sportą ir kasdieninę veiklą norisi grįžti kuo greičiau.  Fermentai reguliuoja beveik visus gyvybės procesus ir reikšmingi imuninės sistemos veiklai. Jei tokių fermentų susidaro nepakankamai arba jie neaktyvūs, sportuojantį žmogų pradeda varginti lėtinis nuovargis, atsiranda sunkių įvairių sveikatos sutrikimų, susilpnėja imunitetas, galima susirgti netgi lėtinėmis ligomis.

Ką turėtume žinoti apie sisteminę fermentų terapiją?

Fermentai – gamtos katalizatoriai, kurie spartina ir valdo visus organizme vykstančius procesus, greitina uždegimo metu susidarančių medžiagų irimą, todėl uždegimas greičiau išnyksta. Sisteminė fermentų terapija – tai gydymas specialiai sudarytais fermentų deriniais.

Sisteminiai enzimai pasižymi šiais poveikiais:

•           neutralizuoja uždegimines medžiagas;

•           stimuliuoja imuninę sistemą ir pagreitina natūralią uždegimo eigą;

•           padeda greičiau atsinaujinti pažeistoms ląstelėms;

•           gerina kraujotaką ir audinių aprūpinimą deguonimi;

•           mažina skausmą ir patinimą;

•           pagerina antibiotikų poveikį, todėl sparčiau sveikstama.

Pastaruoju metu ši terapija skinasi kelią gydant įvairias traumas, perkrovos sindromus ir reabilituojant traumas patyrusius žmones. Ji labai plačiai naudojama sporto medicinoje, kurioje itin dažnos ūmios ar lėtinės traumos bei perkrovos sindromai, o pasveikti reikia labai greitai. Sisteminių fermentų preparatuose esantys fermentai tokie patys, kokių yra žmogaus organizme.

Sportininkams profesionalams enzimų terapijos preparatai yra itin naudingi ir reikalingi, jie yra būtini ir nepakeičiami, be jų sporto medikai neįsivaizduoja savo darbo. Tačiau lygiai taip pat jų galima rekomenduoti ir visiems kitiems žmonėms, kurie sveiksta po traumų, operacijų. Tai svarbi kompleksinio gydymo dalis, kuri sutrumpina sveikimo laiką, skatina spartesnį ir optimalesnį audinių gijimą.

Enzimų terapijos vieta gydant lėtines traumas?

Fermentų preparatai (pvz., Phlogenzym) – tai pagalbinė terapija, kurią visada rekomenduojama skirti norint pagreitinti gijimą po patirtų traumų. Phlogenzym yra tikslingai sudarytas natūralių fermentų (iš ananaso išgaunamo bromelaino, nesveikus audinius ardančio kasos fermento tripsino) ir augalinio preparato rutozido (rutino) derinys, kuris vartojamas bukos (sumušimo, patempimo, išnirimo) ar sporto traumos sukeltam patinimui gydyti.

Fermentai greičiau suardo uždegimo metu susidariusias medžiagas. Rutozidas, išgaunamas iš gėlės (japoninės soforos), normalizuoja kraujagyslių sienelės laidumą, todėl greičiau išnyksta patinimas ir kraujosruvos. Tripsinas ir bromelainas optimizuoja uždegimą, veikdami įvairius uždegimo parametrus. Taigi Phlogenzym sudėtyje esantys fermentai veikia visus nesunkios traumos požymius – uždegimą, patinimą, karščiavimą, mažina kraujosruvas.

Kokie enzimai rekomenduojami ūminės traumos atveju?

Fermentai (pvz., Wobenzym) greitina audinių gijimą ir po sunkių traumų, kurios buvo gydomos chirurginiu ar invaziniu būdu, ir apskritai po įvairių operacijų, nes jie pasižymi imunomoduliuojamuoju poveikiu, t.y. veikia  imuninę sistemą, kuri yra pagrindinis reguliatorius tiek uždegimo, tiek kitų regeneracinių procesų. Po chirurginių operacijų fermentai padeda greičiau užgyti žaizdoms, randams, mažina pabrinkimą, greitina patinimų, kraujosruvų nykimą.

Wobenzym yra tikslingai sudarytas natūralių fermentų ir augalinio preparato rutozido (rutino) derinys. Wobenzym mažina kraujo lipnumą, kuris gali skatinti kraujo krešulių susidarymą, gerina kraujo tėkmę ir mikrocirkuliaciją. Greitai rimsta uždegimo požymiai, pabrinkimai, pagerėja kraujotaka. Dėl to nuslopsta skausmas, greičiau pagyjama. Wobenzym efektyvumą, gydant traumas, patvirtina klinikiniai tyrimai. Jis vartojamas pagalbiniam gydymui bukos traumos sukeltam pažeidimui, dėl kurio atsiranda audinių patinimas. Žinoma, geriausiai kaip taikyti sisteminę enzimų terapiją patartų sporto medicinos gydytojas, todėl visada reikėtų su juo ir pasitarti. Plačiau apie sisteminę enzimų terapiją galite paskaityti www.enzimuterapija.lt

Wobenzym vaisto pakuotės lapelis>>>

Phlogenzym vaisto pakuotės lapelis>>>

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt.

Panašūs straipsniai: