Krūties vėžio diagnozę išgirdusią moterį išgelbėjo netikėtas sutapimas

 
Krūties vėžio diagnozę išgirdusią moterį išgelbėjo netikėtas sutapimas

Dabar 43-ejų Eglės gyvenimas niekuo nesiskiria nuo jos bendraamžių, jei ne reti apsilankymai gydytojo onkologo kabinete. Didžiąją dienos dalį ji skiria darbui ir šeimai, o apie prieš septynerius metus išgirstą antros stadijos krūties vėžio diagnozę primena tik ilga ligos istorija ir, kaip ji pati juokauja, keletas naujų raukšlių. „Viskas tarsi susitvarkė, tačiau kelias, kurį praėjau, gali tapti pamoka ne vienai mano bendraamžei ar net jaunesnei moteriai. Tikiu, kad tokių, kurios šiandien net nepagalvoja, kad gali tapti dar vienu baisios statistikos vienetu, yra tūkstančiai“, – prasitaria šio straipsnio herojė.

 

„Perkūnas iš giedro dangaus“

 

Įkalbėti Eglę atviram pokalbiui lengva nebuvo. Jau kurį laiką ramiai gyvenanti ir remisiją pasiekusi moteris sako, kad sugrįžti į praeitį nėra lengva. „Tiesiog laikau save žmogumi, kuris neigiamus dalykus mieliau pamirš, nei grįš prie jų vėl ir vėl, bet taip pat suprantu, kaip svarbu apie tai garsiai kalbėti ne tik mamai, sesei, draugėms… Kuo daugiau moterų išgirs, tuo daugiau jų bus galima išgelbėti“, – įsitikinusi ji. Pašnekovės teigimu, septynerių metų senumo įvykiai labai aiškiai įsirėžė į jos atmintį. „Kažką tarsi užčiuopiau kairėje krūtyje, bet nesu iš tų moterų, kurios viską sureikšmina, tad tiesiog sulaukiau sekančio vizito pas savo ginekologę ir pasiteiravau jos, kas tai galėtų būti. Gydytoja manęs negąsdino. Tik pasakė, kad reikėtų išsitirti detaliau ir tada, jei viskas tikrai gerai, galėsiu būti rami.

Krūtų rentgeninis (mamografinis, – aut.past.) tyrimas parodė, kad sunerimti yra dėl ko. Dar kiek vėliu išgirdau ir tai, kad man antros stadijos krūties vėžys. Kaip perkūnas iš giedro dangaus gydytojos žodžiais sukrėtė mane. Atrodė, kad girdžiu jos žodžius, bet mintyse jau rašiau atsisveikinimo raštelius vyrui ir vaikams. Tai mane labai pakeitė ir privertė pajausti nesvarumo būseną.

Net juokinga, kad kelios dienos iki tos akimirkos akys užkliuvo už statistikos. Kasmet pasaulyje nustatoma daugiau nei 1,4 mln krūties vėžio atvejų, o miršta apie 500 000 moterų. Tada tie skaičiai smogė man didžiausia įmanoma jėga“, – atsidūsta kaunietė dviejų vaikų mama.

Ji sako, kad sunkumu tapo ir tai, jog lietuvių kalba nėra pakankamai informacijos apie onkologines ligas, trūksta ir pagalbos, nes sužinojęs apie savo ligą pacientas tarsi lieka vienas su savo mintimis ir baimėmis. Tiesa, pati Eglė tąkart kreipėsi į su panašia situacija susidūrusią bičiulę, kuriai buvo nustatytas gimdos kaklelio vėžys, o su šia diagnoze ji gyveno jau daugiau nei metus.

„Dar ji man pasakojo, kad tai ketvirtas pagal dažnumą moterų piktybinis navikas. Kadangi jai onkologinė liga buvo nustatyta vėliau ir gana atsitiktinai, neatliko operacijos, o taikė spindulinę terapiją. Ji greitai silpo ir kurį laiką nesimatėme. Bijojau į draugę kreiptis su savo diagnoze, nes nenorėjau liūdinti, kai ir pati išgyvena sunkų laiką. Tačiau neištvėriau. Man labai reikėjo paramos ir gero žodžio, todėl paskambinau ir nuvažiavau pasikalbėti, o gal tiesiog išsiverkti ir sulaukti paguodos, – sako ji ir trumpam nutyla, –  dar net vyrui nebuvau sakiusi, nes nežinojau, kaip sudėlioti teisingus žodžius“.

 

Silpstančios sveikatos spąstuose

 

Galvodama, kaip dabar teks gyventi bei apie jau išgirstą diagnozę pranešti artimiausiems žmonėms, Eglė turėjo susidurti ir su sudėtingo gydymo planavimu bei pradžia. Nustačius, kad šiuo atveju vėžinių ląstelių paviršiuje yra tam tikrų baltymų (HER2) receptorių, buvo nuspręsta taikyti biologinę terapiją. Tiesa, pati Eglė nežino, ar didesnę žalą darė stresas, ar pats gydymas, tačiau jos sveikata pradėjo silpti, o ir motyvacijos net ir įprastiems kasdieniams darbams nebebuvo.

„Gydytojai sakė, kad jei tai nepadės, reikės ir chemoterapijos, bandys derinti vėliau keletą kitų gydymo būdų, bet, jei atvirai, silpstant sveikatai pradėjau susitaikyti su minimi, kad sveikata jau niekada nepasitaisys. Nesinorėjo valgyti, jaučiau kažkokį keistą šleikštulį, galvos skausmą ir prasidėjo nemiga. Jaučiausi tikrai klaikiai, o kur dar užjaučiantys aplinkinių žvilgsniai ir nenoras apskritai ką nors daryti, tęsti gydymą. Viskas tada atrodė kaip užburtas ratas“, – tvardydama ašaras pašnekovė paniro į prisiminimus.

Tačiau kaip tik tada jai padėjo pašnekesys su jau minėta bičiule. Su gimdos kaklelio vėžiu kovojusi moteris aktyviai ieškojo visų įmanomų priemonių, kurios galėtų padėti ir taip atrado enzimų terapiją. Eglė prisimena, jog joms susitikus po pusmečio pertraukos, jos draugė atrodė bei jautėsi kur kas geriau, jai grįžo ir apetitas, o atsiradusios jėgos leido veiksmingai tęsti gydymą.

Apie fermentų terapiją Eglės bičiulė sužinojo naršydama internete ir vokiečių kalba perskaičiusi gerus sveikstančių bei nuo onkologinių ligų ir sudėtingų traumų pasveikusių žmonių atsiliepimus. „Ji užsisakė „Mucos Pharma“ preparatų iš Vokietijos ir turėjo vieną papildomą pakuotę, kurios dar nebuvo pradėjusi. Padovanojo ją man kaip paskatą sveikti. Kadangi mačiau jos savijautos skirtumą, atsirado ir viltis, jog galbūt padės ir man. Vėliau dar pasidomėjau ir pačia terapija sergant onkologiniais susirgimais“, – pasakojo moteris.

Po pirmųjų dviejų savaičių, toliau taikant įprastą gydymą, moteris jau pradėjo jaustis geriau, atsirado energijos bei dingo pykinimas, šleikštulys, padidėjo apetitas. Po 8 mėnesių sėkmingo gydymo Eglę medikai nudžiugino žinia apie pasiektą remisiją. Tačiau pagalbiniu tapusią enzimų, dar vadinamą fermentų, terapiją ji profilaktiškai taiko bent kartą per metus.

„Kaip dažnai sakoma, vieną gydom, o kitam kenkiam. Staiga pradedamas vėžio gydymas nepaprastai išsekina organizmą, todėl reikalingos pagalbinės priemonės, kurios padeda išlaikyti organizmą sveikesnį ir pašalinti neigiamus pojūčius, grąžinti jėgas. Dabar šią terapiją taiko visame pasaulyje. Nebeužsisakinėju ir iš Vokietijos, o tiesiog nusiperku preparatus Lietuvoje iš čia esančių tos Vokietijos firmos atstovų. Taip daug paprasčiau.

Man iš pat pradžių buvo labai svarbu, kad tai kliniškai įrodyta ir pats preparatas natūralus, o fermentai veikia visą organizmą ir imunitetą. Ne tik virškinamąją sistemą. Padeda ir gydantis nuo kitų sudėtingų ligų ar patyrus traumas.

Man labai gerai įsiminė gydytojos žodžiai, kad fermentai susilpnina vėžinių ląstelių maskuotės mechanizmus ir taip leidžia gydymui efektyviai naikinti šias ląsteles“, – patirtimi dalijosi dviejų vaikų mama.

 

Gerą savijautą padovanojo fermentų terapija

 

Jau yra žinoma, kad siekiant įveikti sudėtingus susirgimus bei taikant spindulinę, biologinę terapiją, chemoterapiją ar kitą radikalų gydymo metodą, neretu atveju pasireiškia šalutiniai poveikiai, tokie kaip svorio netekimas, plaukų slinkimas, viduriavimas, silpnumas, vėmimas, bėrimai ir pan. Galiausiai, gydymui prailgus, suprastėja paciento gyvenimo kokybė. Nustatyta, kad būtent fermentų terapija padeda panaikinti ar ženkliai sumažinti šiuos nepageidaujamus poveikius.

Tokie fermentai kaip tripsinas, papainas ir chimotripsinas gali būti skiriami pacientams kaip papildoma terapija po spindulinės terapijos, chemoterapijos ar operacijos. Tai puikiai tiks ir siekiant atstatyti nusilpusią imuninę sistemą.

Eglės teigimu, jai fermentų terapija padėjo ištverti likusį gydymą, o kadangi jie yra natūralūs ir galima vartoti daugybę metų, savo imuninę sistemą ji stiprina iki šiol. Atliekant tyrimus pastebėta, kad ir vėliau profilaktiškai taikant šią terapiją liga neatsinaujina.
Vakarų šalyse populiari fermentų terapija tinka esant daugeliui onkologinių susirgimų, tačiau jos negalima taikyti sergant hemofilija, Lapp laktozės stygiumi arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcijai.

 

Organizmo apsaugą kuria įpročiai

 

Žinomas onkologas ir fitoterapeutas Juozas Ruolia ne kartą sakė, jog gera žmogaus sveikata prasideda nuo kasdienių įpročių.

„Enzimų ir vitaminų poreikis žmogaus organizme buvo genetiškai užkoduotas milijonus metų. Valgydami sėklas, žalias daržoves ar kitą žalią maistą kartu su jautiena, kiauliena ar paukštiena žmonės gaudavo ir reikalingą baltymų kiekį. Visa tai reikalinga ne tik skrandžiui, bet ir centrinei nervų bei virškinimo sistemoms, hormonams. Tačiau šiandien skubame, neturime laiko net tinkamai kramtyti. Jau nekalbu apie visavertę mitybą. Sukramtome tik kas 500-ąją lastelę“, – pasakojo garsus medikas.

Anot gydytojo, tik sulaužyta ląstelė yra pasisavinama visu 100 proc, nes žmogaus organizme nėra augalinę ląstelieną skaldančio fermento. „Papainas ir bromelainas idealiai pragraužia karcinomos G3 slėptuves, kurios susidaro iš fibrino. Pats jau daugiau nei 20 m. pacientams rekomenduoju „Wobenzym“. Būtent šio fermento sudėtyje yra kasos ir kitų fermentų bromelaino ir papaino, kurie užtikrina ir gerą virškinimą“.

Jam pritarė ir onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė, kuri taip pat pridūrė, kad statistikos tendencijas pastaruoju metu vertinti vienareikšmiškai yra sudėtinga. Stebėdama pastarųjų penkerių metų statistiką ji atkreipė dėmesį, jog savo sveikata dažniausiai susirūpinama tik susirgus ar turint onkologine liga sergantį artimąjį.

„Didžiajai daliai žmonių, kuriuos matome perkant maistą ir neskaitant etikečių, vartojant alkoholinius gėrimus, rūkant, nervinantis, dar toli iki sveikos gyvensenos supratimo. Vėžys vystosi metų metais, todėl kol nepradės tėvai teisingai auginti savo vaikus, sveikatos problemų ir ligų nemažės. Per paskutinį penkmetį pokyčių yra, nes apie sveikatą daugiau kalbama žiniasklaidoje, o ant parduotuvių lentynų atsiranda daugiau sveikų produktų. Prie to prisideda ir domėjimasis psichologija bei toksiškos aplinkos vengimas. Judėjimas taip pat tapo madingu“, – pozityvius pokyčius įžvelgia specialistė.

Kalbėdama apie fermentų terapiją ji atkreipė dėmesį, jog tai padeda pagreitinti organizme vykstančius gijimo procesus. „Jei pacientas gauna priešvėžinį gydymą ar atsistato po gydymo, enzimų terapija bus laiku ir vietoje“, – nedaugžodžiaudama sako E. Juodžbalienė.

Pasiteiravus, kokius tris svarbiausius patarimus ji galėtų duoti žmogui, kuriam gresia sudėtingas susirgimas, gydytoja prasitarė, jog galėtų jų duoti kur kas daugiau, tačiau svarbiausi vis dėlto yra paprasti: „Svarbu žiūrėti, kuo maitiname savo ląsteles. Mes esame tai, ką valgome, o ne šiukšlių perdirbimo mašina. Svarbu ir judėti, nes tai skatina audinių kraujotaką. Kuo geriau dirba raumenys – tuo naudingesni procesai vyksta mūsų organizmuose. Čia svarbi ir psichologinė sveikata. Ilgalaikis vidinis stresas keičia mūsų medžiagų apykaitą ir mus tarsi išderina. Jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į ją, bet negraužk savęs“, – patarimų negailėjo medikė.

Plačiau apie vaistą Wobenzym>>>

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt.

Panašūs straipsniai: