Garsus JAV medicinos mokslų daktaras Hiromi Shinya: „Siautėjant koronavirusui, ypač svarbi yra imuninė sistema“

 
Garsus JAV medicinos mokslų daktaras Hiromi Shinya: „Siautėjant koronavirusui, ypač svarbi yra imuninė sistema“

Lietuvoje dėl koronaviruso COVID-19 grėsmės paskelbta ekstremali situacija. Yra nuomonių, kad jį platinti gali žmonės dar prieš pasireiškiant simptomams ar apskritai jų nepajusdami ir nesusirgdami. Nei vaistų, nei skiepų nuo šios infekcijos nėra. Taigi pats organizmas turi susidoroti su liga. Kaip jam padėti? Kokia imuniteto įtaka siaučiant virusams?

Virusų pavojus: realus ar perdėtas?

Kiekvienais metais ateina laikas, kai sparčiai didėja sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Žinoma daugiau kaip 200 respiracinių virusų, kurie gali sukelti infekcines kvėpavimo takų ligas, vien slogą dažniausiai sukeliančio rinoviruso yra daugiau kaip 100 potipių. Tačiau šiais metais kartu su įprastais virusais Lietuvą pasiekė ir koronavirusas.

Koronavirusai nėra nauji virusai žmonių visuomenėje. Paprastai šie virusai cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau kai dėl mutacijų gyvuliams būdingų šių virusų padermių struktūra pakinta, jie gali tapti pavojingi žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų. Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) – civetės katės.

Šis iš pradžių Kinijoje protrūkį sukėlęs labai patogeniškas koronavirusas yra naujos struktūros. Anksčiau jis niekada nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, COVID-19 virusas genetiškai glaudžiai panašus į SŪRS sukeliantį virusą, kuris atsirado 2002 metais, per aštuonis mėnesius išplito į 33 šalis, susargdino apie 8 tūkst. žmonių, pareikalavo kas dešimto sergančiojo gyvybės. COVID-19 virusas jau apėmęs 95 pasaulio šalis, prognozuojama, kad Lietuvoje jis gali nusinešti apie 2 tūkst. gyvybių.

Sergamumo koronaviruso infekcija skaičiai kasdien kinta, ir ligos pasekmės bus aiškios tik epidemijai pasibaigus. COVID-19 – infekcija, kuri pažeidžia kvėpavimo takus, greitai sukelia plaučių pažeidimą, o virusinis plaučių uždegimas – sunki liga. Šio viruso pavojus didesnis vyresniems kaip 60 m. amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis: lėtine obstrukcine plaučių liga, onkologinėmis ligomis, hipertenzija, cukriniu diabetu. Kartu reikia nepamiršti, kad ir nesusirgus šia pavojinga infekcija ne tik jau minėtos, bet ir kitos lėtinės ligos (inkstų, endokrinologinės, autoimuninės, degeneracinės, kt.) taip pat sekina žmogų ir silpnina jo imunitetą.

Kaip sau padėti, kai aplink siaurėja virusai?

Kadangi specifinio virusinių infekcijų gydymo nėra, svarbiausios rekomendacijos susijusios su tuo, kaip neužsikrėsti. Kitas svarbus momentas – stiprinti imunitetą. Imuniteto stiprinimas apima daug veiksnių. Tai:

  • kokybiškas miegas ne mažiau kaip 8 val. per dieną;
  • streso, kuris smarkiai mažina organizmo atsparumą, vengimas;
  • sveika ir subalansuota mityba;
  • fizinis aktyvumas – mažiausiai 1 val. per dieną tris kartus per savaitę;
  • pakankamas vandens vartojimas, nes tai padeda iš organizmo pašalinti toksinus;
  • pozityvus nusitekimas, geros emocijos – juokas, teigiamos mintys gerina savijautą ir bendrą organizmo atsparumą.

Mokslo įrodyta enzimų (fermentų) galia kovojant su virusais

Garsus JAV medicinos mokslų daktaras Hiromi Shinya savo knygoje „Fermentų faktorius“ atskleidžia, ką daryti, kai pasaulyje siautėja mirtinai pavojingi virusai. JAV gastroenterologas sako, kad siaučiant virusams verta atsigręžti į Nobelio premijos vertus gamtos išradimus – fermentus (enzimus). Fermentai – mikroskopiški energijos paketai, kurie skatina ir spartina visas mūsų organizmo funkcijas.

Garsiam mokslininkui pritaria ir sveikos gyvensenos programų autoriai M. Diamond ir D. B. Schnell, kurie savo knygoje „Fitonika – menas gyventi“ rašo, kad žmonės savo sąmoningas pastangas turėtų sutelkti tik tam, kad organizmas būtų aprūpintas visais būtinais maistingaisiais elementais ir būtų palaikytos optimalios jo egzistavimo sąlygos. Mokslininkai pabrėžia lemiamą fermentų reikšmę sveikatai ir ilgaamžiškumui. Jie teigia, kad nuo fermentų priklauso ir apsauginės organizmo sistemos funkcinė būklė, o ši sistema užkerta kelią infekcijai, nukenksmina nuodus ir šalina ląstelių gyvybinės veiklos produktus.

Žmogaus skrandis ir kasa gamina fermentus, vadinamus proteolitiniais, kurie skaido baltymus ir baltyminius antikūnus. Žarnyne šie fermentai padeda virškinimui, kraujyje veikia kaip kraujo valytojai, kovoja su uždegimu ir subalansuoja imuninę sistemą. XX a. viduryje prof. M. Wolf su biochemike H. Benitez paruošė specialius proteolizinių enzimų mišinius, kurių sudėtyje yra tik augalinės ir gyvulinės kilmės veikliosios medžiagos, išgautos iš ananasų, papajų, veršelių kasos. Jau 1996 metais. Oksfordo universiteto mokslininkai patvirtino, kad proteoliziniai fermentai (žinomi Wobenzym ir Phlogenzym pavadinimais) sukelia imunomoduliaciją ( https://academic.oup.com/ndt/article/11/6/953/1819692).

Mūsų imuninė sistema privalo nepaliaujamai kovoti su ligų sukėlėjais ir kenksmingomis medžiagomis, patenkančiomis iš aplinkos. Fermentų preparatai veikia imuninę sistemą taip, kad didėja funkcinis imuninių ląstelių makrofagų ir neutrofilų, kurios praryja svetimkūnius, negyvas ir pažeistas ląsteles, aktyvumas. Su fermentu tripsinu atlikti tyrimai įrodė, kad jis, veikdamas imuninės sistemos ląstelių aktyvumą, kartu mažindamas dėl ląstelės aktyvumo susidariusių ir jų gynybos funkciją trikdančių medžiagų kiekį, skatina organizmo gynybines galias. Visa tai padeda išlaikyti įvairių imuninės sistemos grandžių pusiausvyrą, reikalingą tam, kad šios sistemos darbas būtų veiksmingas. Svarbu, kad fermentai nesukelia viso organizmo imuniteto slopinimo (generalizuotos imunosupresijos), o imunitetas moduliuojamas lokaliai.

Taigi mąstantis žmogus, kuris gilinasi į ligas sukeliančias priežastis, organizmo sveikimo principus, kartu stengiasi ir pagalbos būdų ieškoti patikimų, mokslo įrodymais patvirtintų, todėl ir nepasiduoda reklamai ir nevartoja mažai veiksmingų produktų, neeikvoja tam laiko ir pinigų.

Fermentų preparatas Phlogenzym yra tikslingai sudarytas natūralių fermentų (iš ananaso išgaunamo bromelaino, nesveikus audinius ardančio kasos fermento tripsino) ir augalinio preparato rutozido (rutino) derinys.

Wobenzym – itin aktyvus augalinės ir gyvulinės kilmės enzimų derinys, reguliuojantis imuninės sistemos veiklą, slopinantis uždegimą, mažinantis edemą, malšinantis skausmą, pasižymintis fibrinoliziniu (krešulių susidarymą mažinančiu) poveikiu.

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt arba kitais būdais, kaip nurodyta jos interneto svetainėje www.vvkt.lt.

Panašūs straipsniai: