Ar galime padėti gydymui ir jį pagreitinti po operacijų ir nelaimingų atsitikimų?

Nelaimingas atsitikimas, po kurio dažnai būna būtina operacija, neplaninė ir planinė operacija – visa tai gali daryti didelį poveikį kiekvieno iš mūsų gyvenimui. Visi šie įvykiai yra susiję su baimėmis, nerimu, stresu, nedarbingumu, pašalinimu iš mokymo, sporto arba kitos veiklos. Vis daugėja tokių žmonių, kuriems ilgesnis pašalinimas iš darbinės veiklos yra didelė ekonominė arba profesinė problema. Todėl didėja skaičius tokių asmenų, kurie užsiima tuo, kad kuo labiau sutrumpintų nemalonių simptomų, susijusių su operacijomis (skausmo, patinimo, judėjimo apribojimo, savarankiškumo netekimo), trukmę, pagreitintų gydymą ir šitaip sutrumpintų laikino nedarbingumo ir pašalinimo iš kitokios veiklos trukmę. Kalbant apie planines operacijas, pacientai nori žinoti, kaip jie iš anksto galėtų parengti savo organizmą, kad gydymas po operacijos vyktų kuo geriau.

Čekijos Respublikos chirurgijos srities įstaigų (ambulatorinių ir stacionarių) taryba tam, kad gydymas būtų sėkmingas, savo pacientams po operacijų ir nelaimingų atsitikimų rekomenduoja vartoti laivai parduodamus vaistus, skirtus sisteminei enzimoterapijai, Wobenzym ir Phlogenzym.

Pagrindinės šių preparatų veikliosios sudedamosios dalys yra proteolitiniai fermentai (tripsinas, chimotripsinas, bromelainas ir papainas) su flavonoidu rutinu. Jų pranašumo esmė yra priešuždegiminio (geriau uždegimą moduliuojančio) ir priešpabrinkiminio veikimo sujungimas kartu su gebėjimu skatinti hematomų absorbciją, riboti skausmą ir pagerinti antibiotikų patekimą į audinius.

Uždegiminė reakcija yra viena iš pagrindinių kiekvieno gyvo organizmo gynybos priemonė, esant bet kokiam organizmo pažeidimui. Restoratyvinis (sterilus) uždegimas yra gydomosios reakcijos pagrindas po bet kokio sužeidimo ir operacijos. Šią reakciją optimizuojanti ir greitinanti sisteminė enzimoterapija skatina gydymo procesą.

Operacijos arba nelaimingo atsitikimo metu pažeistų audinių ilgalaikiai patinimai su hematomomis ir su pablogėjusia mikrocirkuliacija ir venų bei limfiniu drenavimu gali būti didelė kliūtis gydymui. Patinimų sumažinimas taikant sisteminės enzimoterapijos preparatus pagerina mikrocirkuliaciją kaip ir daro teigiamą įtaką reologinėms kraujo savybėms, kurios išplaukia iš proteolitinių fermentų fibrinolizinio ir antitrombocitinio poveikio. Mikrocirkuliacijos skatinimas pagerina venų ir limfinį drenavimą. Visa tai kartu padeda pagerinti audinių aprūpinimą deguonimi, maistingosiomis medžiagomis, metabolinio proceso teršalų išplovimą ir tuo pagerina ir gydymą. Tai taip pat yra tų preparatų antrinio analgetinio poveikio pagrindas. Tačiau šiems preparatams yra priskiriamas ir pirminis analgetinis poveikis – tiesioginė įtaka skausmo mediatorių degradacijai ir skausmo receptorių modifikavimui. Pagreitinta hematomų absorbcija yra todėl, kad šių preparatų proteolitiniai fermentai stimuliuoja fagocitozės ląstelių aktyvumą. Jeigu pasireiškia gydymo infekcinės komplikacijos, enzimų preparatų nešiklio poveikis skatina antibiotikų įsisavinimą ir patekimą į audinius, o tuo būna pagerinamas gydymo efektas.

Sisteminės enzimoterapijos veiksmingumą ir saugumą pooperacinėse ir potrauminėse būklėse patvirtino daug klinikinių tyrimų:

Pavyzdžiui, perspektyviniame dvigubai aklame atsitiktine tvarka atliktame tyrime, kontroliuotame placebu, buvo stebimi 89 pacientai su lūžiais šlaunikaulio arba blauzdikaulio srityje (45 pacientai verum vs. 44 placebo grupės pacientus), kuriems buvo reikalinga operacija (Rahn, 1990). Geriausi rezultatai buvo pasiekti pas tuos pacientus, kurie gavo preparatą Wobenzym prieš operaciją ir pooperaciniu laikotarpiu (3 + 7 dienas, 30 drg./diena). Pas juos ženklai greičiau absorbavosi hematomos ir patinimai, greitesnis buvo ir skausmo pasitraukimas. Vidutinė šių pacientų hospitalizavimo trukmė buvo 6,4 dienos trumpesnė nei placebo grupės pacientų (17,7 vs. 24,1 dienos).

Kitame perspektyviniame dvigubai aklame atsitiktine tvarka atliktame tyrime, kontroliuotame placebu, buvo įtraukta 80 pacientų po menisko operacijos (40 pacientų verum vs. 40 placebo grupės pacientų). Savaitę davus Wobenzimo 24 drg./diena dozę, buvo nustatytas statistiškai daug greitesnė patinimo absorbcija, skausmo intensyvumo sumažėjimas ir kelio sąnario lankstumo pagerėjimas palyginti su placebu gydytos grupės pacientais (Rahn, 1994). Enzimoterapija gydyti pacientai taip pat daug greičiau galėjo pradėti reabilitaciją. Kitose 90-tųjų metų publikacijose buvo pranešta, pavyzdžiui, apie labai gerus rezultatus, pasiektus po operacijos taikant sisteminę enzimoterapiją po viso sąnario endoprotezų implantavimų (Neverov, 1999) ir rankos chirurgijoje (Neverov 1999; Naumenko 1998).

 

Čekijos gydymo įstaigų patirtis:

Gál (1998) pateikė informaciją apie Wobenzimo vartojimą kompleksiškai gydant vaikus su dislokuotais suprakondiliariniais žastikaulio lūžiais, kurie buvo apdorojami atliekant atstatymą ir perkutaninę transfiksaciją. Šio tipo lūžius dažnai komplikuoja dideli patinimai, kuriuos sukelia nervų-kraujagyslių pluošto suspaudimas. Užsitęsusio išeminio patinimo neatitaisoma vėlyva pasekmė gali būti Volkmanno kontraktūra. Vaikai vartojo Wobenzimo 3×2-3 drg. dozę (pagal amžių ir masę) iš viso 8 dienas po operacijos. Galūnės aprūpinimo krauju būklė buvo stebima ultragarsu matuojant kraujo tekėjimą arterijoje arteria radialis, toliau stebint pO2 atliekant ABR tyrimą iš II piršto periferinio kraujo ir periferinės oksimetrijos. Dėl greitesnio patinimų pašalinimo Wobenzimu gydytų vaikų tos vertės dažniau normalizavosi nei kontrolinės grupės vaikų, kuriems tas papildomas gydymas nebuvo taikytas.

Gerą enzimoterapijos efektą taip pat įrodė Kameníček (2000), kuris palygino Phlogenzimo ir standartinių nuo patinimo apsaugančių aescino preparatų efektą pacientams, kuriems buvo atliekamos operacijos, susijusios su ilgųjų kaulų lūžių gydymu osteosinteze. Phlogenzimas buvo duodamas 14 dienų – pirmas 3 dienas po operacijos, taikant 3×3 tbl. dozę, ir po to 3×2 tbl. Taikant enzimoterapiją, patinimų pasitraukimas buvo sklandus ir statistiškai ženkliai greitesnis nei aescinu gydytų pacientų. Šie pacientai taip pat daug mažiau suvartojo privalomų analgetikų ypač ankstyvame pooperaciniame laikotarpyje ir jie greičiau pradėjo reabilitaciją.

Praeitais metais buvo paskelbti atviro pilotinio projekto, kuriuo buvo siekiama įgyvendinti sisteminės enzimoterapijos galimybę pacientams po trapslankstelinio disko išvaržos operacijų, rezultatai (Pekař, 2009). Tikslas buvo patikrinti, ar ilgalaikis Phlogenzimo davimas gali daryti įtaką tų pacientų subjektyviai juntamam skausmui, pooperacinių apribojimų atsiradimui ir vėlyvųjų pooperacinių komplikacijų vystymuisi.

Pacientai, kuriems buvo atlikta trapslankstelinio disko išvaržos operacija (n=100; vidutinis amžius 42 metai), buvo atsitiktinai padalinti į dvi grupes. Jie visi pooperaciniu laikotarpiu gavo įprastus analgetikus (NSAID ir opioidus) ir jiems buvo taikoma reabilitacija. Grupė SE (50 pacientų) daugiausiai vartojo enziminį preparatą Phlogenzym® , kurio dozė buvo 2×5 tbl/diena, iš viso 50 dienų. Kontrolinė grupė KO (50 pacientų) turėjo tik įprastą gydymą. Ambulatoriniai patikrinimai buvo atlikti praėjus 2, 3, 6 ir 12 mėnesių po operacijos. Prieš operaciją ir pooperacinio laikotarpio metu buvo įvertinamas subjektyviai juntamas skausmas pagal vizualinę analoginę skausmo skalę (VAS), nugaros skausmo sukelti apribojimai pagal Roland-Morrisovo klausimyną (RMQ) ir Oswestrovo negalios indeksą (ODI). Pacientas atliko subjektyvų pooperacinės būklės pasikeitimo įvertinimą, buvo stebimas operuoto stuburo sindromo (failed back surgery syndrome, FBSS) pasireiškimas ir operacijos poveikis darbingumui. Buvo patvirtinti statistiškai ženklūs subjektyviai juntamo skausmo skirtumai pagal VAS (p=0,025), įskaitant nugaros skausmui taikomų apribojimų pakeitimą pagal RMQ (p=0,0006) ir pagal ODI (p=0,023) – viskas patvirtino grupės, kuri buvo gydyta daugiausiai Phlogenzimu, pranašumą. FBSS skirtumas buvo ant patikimumo ribos (p=0,08). Nebuvo padaryta įtakos darbingumui po operacijos (p=0,68). Tačiau autoriai šio parametro nelaikė patikimu dėl dabartinės sociallinio aprūpinimo sistemos.

Sisteminės enzimoterapijos preparatai yra optimalus pagalbinis gydymas po plastikinės ir estetinės chirurgijos intervencijų. Jie ne tik sutrumpina pooperacinį periodą, tačiau taip pat apriboja komplikacijų atsiradimą ir skatina estetiškai patenkinamos randų išvaizdos sukūrimą ir tuo pačiu pageidautino operacijos kosmetinio rezultato gavimą (Dušková, 1999). Jie taip pat ženkliai padidina pacientų komfortą po įprastinių stomatologinių procedūrų ir po didelių stomatologinės chirurgijos operacijų ir po stomatologinių implantologijos procedūrų (Vinzenz, 1991).

Sisteminė enzimoterpija turi savo nepakeičiamą vietą ir ilgalaikes tradicijas sporto medicinoje ir traumatologijoje. Ypač rezultatų siekiantiems sportininkams ji turi sėkmę kaip konservatyvaus, taip ir operaciniam raumenų ir kaulų ligų pažeidimų gydymui ir didelę reikšmę treniruočių nutraukimo sutrumpinimui (Baumüller 1992, 1994; Gál 1998)

Sisteminės enzimoterapijos preparatų teigiamą poveikį pooperacinėse būklėse patvirtina ir aktualios užsienio publikacijos (Neumayer 2005, Orsini 2006), apie kurias buvo paskelbti straipsniai ankstesniuose šio žurnalo numeriuose.

 

Speciali literatūra:

  1. Rahn HD, Kilic M. Die Wirksamkeit hydrolytischer Enzyme in der Traumatologie. Ergebnisse nach 2 prospektiven randomisierten Doppelblindenstudien. Allgemeinmedizin 1990,19:183-187.
  2. Rahn, HD Begleitende Therapie durch hydrolytische Enzyme bei arthroskopischer Meniskuresektion. Prakt. Sport-Traumatologie und Sportmedizin, 1994,10(3):123–127.
  3. Gál P, Tecl F, Skotáková J, Mach V. Sisteminė enzomoterapija, taikoma vaikų suprakondiliarinių žastikaulio lūžių gydyme. Rozhl. Chir. 1998,77(12):574-576.
  4. Kameníček V, Holaň P, Franěk P. Sisteminė enzomoterapija, taikoma potrauminių ir pooperacinių patinimų gydyme ir profilaktikoje. Acta Chir. Ortoped. et Traum. Čech. 2001,1:45-49.
  5. Gál P, Večeřa K, Jedlička F, Ulrych J. Sisteminė enzomoterapija, taikoma aukšto lygio futbolo žaidėjų traumų prevencijoje. Med Sport Boh Slov 1998,7(4):128-33.
  6. Pekař L, Steindler J. Sisteminė enzomoterapija, taikoma po trapslankstelinio disko išvaržos operacijų. Klin Farmakol Farm 2009; 23(4): 166-170.
  7. Dušková M, Wald M. Orally administered proteases in aesthetic surgery. Aesthetic Plast Surg. 1999 Jan-Feb;23(1):41-4.
  8. Vinzenz K. Edema therapy in dental interventions with hydrolytic enzymes. Quintessenz 1991;42(7):1053-64.
  9. Neumayer C, Fugl A, Nanobashvili J, Blumer R, Punz A, Gruber H, Polterauer P, Huk I. Combined enzymatic and antioxidative treatment reduces ischemia-reperfusion injury in rabbit skeletal muscle. J Surg Res. 2006 Jun 15;133(2):150-8.
  10. Orsini RA; Plastic Surgery Educational Foundation Technology Assessment Committee. Bromelain. Plast Reconstr Surg. 2006 Dec;118(7):1640-4.