Kaip maitintis po chemoterapijos?

Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos onkologė-chemoterapeutė Edita Juodžbalienė

Onkologinė liga neatsiranda per kelias dienas ar savaites, vėžys vystosi metų metus, todėl ir gydymas yra ilgas, varginantis, reikalaujantis daug kantrybės, motyvacijos, noro domėtis tiek liga, tiek galimybėmis kuo greičiau sveikti ir pasveikti.

Chemoterapija – labai veiksmingas onkologinių ligų gydymo būdas, nes jis veikia visas greitai besidauginančias ląsteles. Ligos gydymas gali trukti kelis mėnesius, ligonis nuolat stebimas gydytojų – kartojami tyrimai, gydymo kursai. Todėl paciento pastangos dėl savo sveikatos yra labai reikalingos ir jam pačiam naudingos.

Kodėl svarbi mityba?

Vienas iš būdų padėti sau yra mityba. Norėčiau pradėti nuo vandens, kuris yra gyvybiškai svarbus. 70 proc. suaugusio žmogaus organizmo sudaro vanduo. Tik vandens pagalba vyksta visi organizmo procesai. Vanduo, kurio per dieną reikia išgerti apie 1,5 litro, reikalingas virškinimo sulčių gamybai, šalinimo, tuštinimo sistemų veiklai užtikrinti. Sveikatai kenkia saldieji, gazuoti, energetiniai gėrimai, daug kavos.

Ką valgome, iš to ir susidedame. Jei naudingų medžiagų nebus maiste, nebus ir mūsų organizme. Rekomenduojama daugiau valgyti šviežių vaisių ir daržovių, raugintų produktų, riboti rūkytų mėsos gaminių, rafinuotų produktų (cukraus, aliejaus), aukščiausios kokybės miltų gaminių vartojimą. Vengti perdirbto, konservuoto, ilgai galiojančio maisto. Mūsų protėviai tokio maisto nevalgė, ir mūsų organizmas negali jo perdirbti. Užsilaikiusios netinkamos medžiagos kaupiasi organizme, sukelia lėtinius uždegimus, lemia ligų atsiradimą. Kategoriškos nuomonės dėl mėsos vartojimo nėra, tačiau šiandien žmonės tikrai valgo per daug ir per dažnai neaiškios kokybės mėsos produktų. Nesiliauja diskusijos dėl pieno. Tačiau vieningai sutarta, kad rauginti pieno produktai yra reikalingi tinkamai žarnyno veiklai palaikyti.

Onkologinį pacientą po gydymo gali varginti silpnumas, aiškios priežasties neturintis nuovargis. Patekę į organizmą vaistai „virškinami“, jie kinta, atsiranda vadinamieji metabolitai (medžiagų apykaitos produktai), kurie gali sukelti apsinuodijimo požymių. Augalai (visų rūšių salotos, daržovės, vaisiai, prieskoninės žolelės) pagerina medžiagų apykaitą, greitina atsigavimą, mažina dėl ligos atsiradusią intoksikaciją.

Žarnyno darbas sveikatai be galo svarbus. Jame gyvena keli kilogramai įvairių rūšių bakterijų, kurioms reikalingas sveikas organinis augalinis maistas. Per pastaruosius metus mokslininkai suprato, kad žarnyno mikrobiota (mikroorganizmai gyvenantys mūsų virškinamajame trakte) dirba ypač svarbų ir reikalingą darbą, atsakinga už imunitetą, kartu ir daugelio ligų atsiradimą, jų eigą, net atsaką į gydymą (ypač prasidėjus imunoterapijos erai). Suvalgytos organinės kilmės medžiagos panaudojamos žarnyne. Ką valgysime, tokį maistą gaus ir gerosios žarnyno bakterijos. Kuo daugiau „gyvo, žalio“ maisto, tuo efektyviau dirbs žarnynas. Augaluose esantys fermentai užtikrina, kad fiziologinės reakcijos vyktų sklandžiai.

Gydytojai paskiria gydymą (operaciją, spindulinę terapiją, chemoterapiją, hormonoterapiją, imunoterapiją ar taikomas kombinuotas kelių metodų gydymas), o pacientas turi vykdyti medikų rekomendacijas. Tačiau tik nuo žmogaus priklauso, ką jis kasdien veikia namie – kaip maitinasi, laikosi režimo, kiek juda. Judėjimas gerina kraujotaką, audinių išsivalymą. Taigi vėžiu sergančiajam svarbūs visi sveikos gyvensenos metodai.

 

Enzimų vaistas padės sveikti grečiau

Sergantieji onkologine liga dažnai klausia, kaip dar, be sveikos gyvensenos, jie galėtų sau padėti? Žinoma, kad imunitetą stiprina vitaminai, tačiau nemažiau svarbūs yra ir enzimai. Enzimai arba fermentai – tai baltyminė medžiaga, kuri tūkstančius kartų paspartina organizme vykstančius apykaitos procesus. Be enzimų šie procesai nevyktų arba vyktų labai lėtai, ir mes paprasčiausiai negyventume. Enzimai reguliuoja ir anabolinius, t.y. naujų medžiagų susidarymo, ir katabolinius, medžiagų skilimo ir energijos išskyrimo, procesus.

Anksčiau buvo manoma, kad organizmas sugeba pakankamai pasigaminti fermentų pats, tačiau mažai valgant „žalio“ maisto, valgant gerai termiškai apdorotą maistą, fermentų gamyba senka. Onkologinė liga, jos gydymas, slopina enzimų gamybą. Be to, ligos metu enzimų atsargos išnaudojamos sparčiau. Taigi sergančio žmogaus organizmas ir imuninė sistema silpsta. Todėl rekomenduojama sisteminė enzimų terapija.

Sisteminė enzimų terapija – tai specialiai sudarytų enzimų (augalinės ir gyvulinės kilmės) derinių vartojimas gydymo tikslais. Ši terapija skirta ne navikui sunaikinti, bet pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę.

Yra specialiai sukurtas enzimų preparatas, kuris patvirtintas mūsų šalies valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, ir skirtas onkologiniams ligoniams siekiant palengvinti nepageidaujamus poveikius, kurie gali būti sukelti radioterapijos ir chemoterapijos metu. Šio vaisto rekomenduojama vartoti 3 dienas iki gydymo pradžios, gydymo metu ir dar savaitę po gydymo. Plačiau apie enzimų terapijos vaistą>>>