Apie enzimus

Enzimų istorija

Gydymo enzimais pavyzdžių galima rasti dar prieš mūsų erą. Senovės Egipte, Graikijoje žiniuoniai ananasų ir papajų vaisiais gydė žaizdas ir trofines opas.

Moksliniai sisteminės enzimų terapijos pagrindai buvo sudaryti XX a. pradžioje, juos praktiškai panaudojo M. Wolf ir H. Benitez.

XX a. viduryje prof. Max Wolf, kartu su biochemike Helena Benitez paruošė proteolizinių enzimų mišinius, pasižyminčius optimaliu veikimu, ir pavadino juos pirmaisiais autorių pavardžių skiemenimis – WOBE-enzimais.

1949 m. Vokietijoje, Berlyne, įkurta MUCOS Emulsionsgesellschaft GmbH gamykla, gaminanti enzimų preparatus.

1950 m. prof. Wolf susipažino su dr. Ransberger ir kartu Miunchene įkūrė enzimus tiriančią medicininę draugiją, kuri ir dabar vykdo daugelį mokslinių tiriamųjų projektų.

1979 m. Geretsried mieste, 30 km nuo Miuncheno, įkurtas MUCOS PHARMA GmbH & Co – laboratorijų, rinkodaros, medikamentų registracijos, komercijos padalinių kompleksas.

1991 m. Prahoje įkurtas padalinys Centrinei ir Rytų Europai – Biocentrum E, 1995 m. pavadintas MUCOS PHARMA CZ Ltd.

Enzimai – kas tai?

Daugiau kaip prieš 50 metų austrų profesorius Maksas Wolfas sugebėjo išgryninti enzimus iš natūralių produktų, tokių kaip ananasas, papaja, veršelių kasa. 1950 metais prof. M. Wolf su dr. K. Ransberger Miunchene įkūrė enzimus tiriantį medicinos institutą, kuriame ir dabar atliekami moksliniai tiriamieji darbai. XX a. viduryje prof. M. Wolf su biochemike dr. Helen Benitez Niujorko biologijos tiriamajame institute paruošė proteolizinių enzimų mišinius WOBE – enzimus. Jie sutalpinti į vieną tabletę, padengti skrandžio sultims atspariu sluoksniu, kad žmogus, išgėręs tabletę, galėtų gauti natūralių enzimų, t.y. papildytų savo enzimų atsargas.

Kas yra sisteminė enzimų terapija?

Sisteminė enzimų terapija – tai tikslingai sudarytų augalinės ir gyvulinės kilmės hidrolizinių enzimų derinių vartojimas įvairioms ligoms gydyti. Enzimų preparatai veikia organizmą ne vietiškai, o sistemiškai, rezorbuodamiesi plonajame žarnyne. Manoma, kad su krauju enzimai išplinta po visą organizmą.
Sisteminio poveikio enzimų preparatų efektyvumas ir saugumas patvirtinti klinikiniais, biocheminiais, farmakologiniais ir toksikologiniais tyrimais.

Enzimai išgryninti iš natūralių produktų, tokių kaip ananasas, papaja, veršelių kasa. Viena iš sudėtinių enzimų terapijos dalių yra bromelainas, kuris išgaunamas iš ananaso. Manoma, kad jauno ananaso vaisiaus lapai išskiria bromelainą.

Bromelainas yra natūralus ananaso ekstraktas, į kurio sudėtį, be kitų komponentų, įeina įvairios tarpusavyje susijusios proteinazės, pasižyminčios uždegimą slopinančiomis, antitrombozinėmis, stabdančiomis tinimą ir fibrinolizinėmis savybėmis. Faktoriai, lemiantys šias savybes, yra tik iš dalies apibrėžiami kaip biocheminiai. Dėl savo veiksmingumo, saugumo ir šalutinių poveikių nebuvimo bromelainas užsitarnavo vis augantį pripažinimą tarp pacientų kaip fitoterapinis vaistas. Bromelainui priskiriama plati terapinė nauda.

Bromelainas:

• apsaugo nuo edemos formavimosi ir sumažina egzistuojančias edemas,
• mažina kraujo fibrinogeno lygį,
• sustiprina fibrinolizę,
• aktyvina plazminą,
• ilgina protrombino ir dalinio tromboplastino laiką (po santykinai didelių dozių),
• apsaugo nuo kraujo trombocitų agregacijos,
• apsaugo nuo trombocitų sukibimo su kraujagyslių entotelio ląstelėmis,
• mažina kraujo plazmakinino lygį,
• mažina prostaglandino E2 ir tromboksano A2 lygį eksudatuose ūminio uždegimo metu,
• veikia kaip uždegimą slopinantis agentas,
• skatina interleukino (Il)-1b, Il-6, Il-8 sekreciją ir naviko nekrozės faktorių (TNF)-a iš monocitų ir granuliocitų,
• stiprina oksidacinį sprogimą ir granuliocitų citotoksiškumą navikinėms ląstelėms,
• didina antibiotikų prasiskverbimą į audinius,
• apsaugo nuo metastazių bandymuose su pelėmis,
• stiprina nudegimų metu pažeistų odos audinių skaidymą.

Kai kuriuos bromelaino požymius nulemia jo gebėjimas keisti ir moduliuoti atskirų ląstelių paviršių struktūras suskaldant peptidus. Taigi, bromelainui tarpininkaujant, vykstanti molekulių sukibimo modifikacija ant trombocitų ir kitų sveikų ir piktybinių navikinių ląstelių, gali slopinti jų agregaciją. Ląstelės membranos sudedamųjų dalių išskaidymas ir poveikis hemostatiniams procesams gali paaiškinti tinimą stabdančius ir fibrinolitinius reiškinius.

Bromelainas apsaugo nuo edemos formavimosi ir sumažina egzistuojančią edemą

Kelios grupės įvairių klasikinių bandymų su gyvūnais suteikė reikšmingų įrodymų tiek apsaugančiam nuo edemos, tiek edemą mažinančiam bromelaino poveikiui patvirtinti. Bromelainas sužadino 41 proc. (karagenino) ir 45 proc. (dekstrano) slopinimą edemos formavimęsi. Be to, bromelainas pasirodė veiksmingiausias edemos prevencijai, palyginti su kitais bandytais vaistais, tokiais kaip indometacinas, acetilsalicilo rūgštis, aescinas, oksifenbutazonas ir kt. Dar daugiau, ne tik vartojant intraperitoniniu būdu, bromelainas patvirtino gebėjimą smarkiai sumažinti edemą įvairiuose bandymuose su gyvūnais. Buvo padaryta išvada, kad bromelainas fibrinolizės būdu didina skvarbą (pralaidumą) į audinius ir skatina edemos skysčio reabsorbciją į kraujo cirkuliaciją. Uhlig ir Seifert palygino enterinį ir intraperitoninį bromelaino vartojimą ir nustatė smarkų edemos mažėjimą (50 proc.), išsilaikiusį 12 val. po išgėrimo.

Sisteminės enzimų terapijos poveikis uždegimui:

• pagerėja audinių irimo produktų ir uždegimo sukėlėjų (jeigu infekcija) eliminacija (pašalinimas);
• sumažėja skausmas;
• atkuriama sutrikusi kraujotaka (mikrocirkuliacija);
• apribojamas uždegimas ir skatinama jo rezorbcija (sugėrimas);
• sumažėja kraujagyslių sienelių pralaidumas;
• vartojant kartu, padidėja antibiotiko koncentracija kraujo serume ir uždegimo židinyje, taigi ir antibiotiko efektyvumas.

LITERATŪRA:

1. KLEINE M.-W., PABST H.: Die Wirkung einer oralen Enzymtherapie auf experimentell erzeugte Hämatome. Forum des prakt. und Allgemeinarztes 27 (1988), 42.
2. FUJISAKI S., Y. FUJISAKI, J.-I. YOSHIDA et al.: Biochemical aspects of proteinase treatment on chronic inflammation. J. Otolaryngol. Jpn. 88 (1985), 1061-1066.
3. ZAVADOVA E., DESSER L., MOHR T.: Stimulation of reactive oxygen species production and cytotoxicity in human neutrophils in vitro and after oral administration of a polyenzyme preparation. Cancer Biotherapy 10, 2 (1995), 147-152.
4. DESSER, L., HERBACEK, I., ZAVADOVA, E., AND MOHR, T. // Conversion of a2Macroglobulin (a2M) to the fast-form by Wobenzym® interrupts the autocrine loop of TGFb production in melanoma cells. // Proceedings of the American Association for Cancer Research (1999): 40, No. 525. // The European Journal of Cancer (1999): 35(4), No. 1526.
5. JUTILA M.A., KISHIMOTO T.K., FINKEN M.: Low-dose chymotrypsin treatment inhibits neutrophil migration into sites of inflammation in vivo: Effects on Mac-1 and MEL-14 adhesion protein